Darbo erdvės interjeras turi įtakos komfortui ir susikaupimui dirbant prie kompiuterio. Todėl gerosios praktikos, kaip susikurti patogią darbo erdvę, prasideda ne nuo dekoro, o nuo kūno padėties, šviesos krypties ir oro kokybės. Lietuvoje dalis šių reikalavimų apibrėžta higienos normose: HN 32:2004 nustato minimalų plotą kompiuterizuotai darbo vietai ir atstumą nuo akių iki vaizduoklio.
Vis dėlto neretai namuose ar biure dirbantys žmonės stalą pastato ten, kur lieka vietos, o kėdę renkasi pagal išvaizdą. Dėl to monitorius gali būti per žemai, langas – tiesiai už nugaros, o apšvietimą gali sudaryti tik viena lubų lempa. Šias problemas dažnai galima išspręsti be remonto, jei žinoma, į kokius parametrus orientuotis.
Šie parametrai yra išmatuojami: stalo, kėdės ir ekrano aukštis, apšvieta darbo vietoje ir atstumas iki lango. Į juos verta atsižvelgti dar planuojant erdvę, o ne tik renkantis baldus.
Kaip susikurti patogią darbo erdvę namuose net mažame būste?
Patogi darbo erdvė namuose priklauso nuo kelių sprendimų: tinkamai parinktos vietos natūralios šviesos atžvilgiu, aiškiai atskirtos zonos ir ergonomiškų stalo bei kėdės. Net nedidelis kampas svetainėje gali būti patogesnis nei erdvus, bet tamsus ir pereinamas kambarys.
Atskiro kambario tam nereikia.
Vietą rinkite pagal langą. Dienos šviesos kiekis mažėja tolstant nuo lango, todėl darbo vietą verta planuoti arčiau jo. Monitorių statykite statmenai langui: taip OSHA rekomenduoja mažinti akinimą ir atspindžius ekrane.
Kai atskiro kambario nėra, gali tikti svetainės niša, palangės zona ar koridoriaus akligatvis. Darbo vietą verta aiškiai atskirti nuo poilsio zonos, ypač miegamajame.
Mažame bute zoną kuria atvira lentyna kaip pertvara, širma, tekstilinė užuolaida ar kilimas kaip vizuali riba, o atskiras šviestuvas suteikia darbo zonai savą apšvietimo scenarijų. Sulankstomi bei sieniniai stalai ir uždaromos spintos-darbo vietos leidžia darbo zonai po darbo „išnykti“. Tokių sprendimų pavyzdžių yra butų interjero galerijoje.
Vis dėlto neverta spausti stalo į 60 cm gylio spintos nišą. HN 32:2004 vienai kompiuterizuotai darbo vietai nustato ne mažiau kaip 6 m² darbo patalpos ploto, todėl ir namų darbo kampui verta palikti pakankamai erdvės. Privačiame name, kur galima planuoti atskirą kabinetą, namų interjero projektai rodo, kaip jis įkomponuojamas šalia lango, atokiau nuo virtuvės triukšmo.
Kokia darbo vietos ergonomika teisinga: stalo, kėdės ir ekrano aukštis?
Teisinga ergonomika yra tada, kai alkūnės ties stalviršiu sulenktos maždaug 90° kampu, pėdos visu padu remiasi į grindis, o monitoriaus viršutinė ekrano dalis yra akių lygyje arba kiek žemiau. Visi trys elementai derinami tarpusavyje, ne atskirai.
Stalas pradedamas nuo aukščio. Reguliuojamo aukščio (sėdimas-stovimas) stalas leidžia pritaikyti stalviršį skirtingo ūgio žmonėms ir keisti pozą dienos metu. Stalviršio gylis turi būti pakankamas, kad monitorius atsidurtų reikiamu atstumu, o klaviatūra ir pelė, kaip nurodo HN 32:2004, būtų viename aukštyje.
Kėdė kompensuoja tai, ko nepadaro stalas. Jai reikia:
- reguliuojamo sėdynės aukščio;
- juosmens atramos, atitinkančios stuburo įlinkį;
- porankių, leidžiančių patogiai atremti dilbius;
- sėdynės gylio, paliekančio kelis centimetrus iki kelių.
Kėdė be tinkamos juosmens atramos gali skatinti kūprintis: stuburo juosmeninė dalis negauna pakankamos atramos, todėl didėja nugaros raumenų apkrova.
Monitorius pagal OSHA Computer Workstations eTool statomas tiesiai priešais, maždaug 50 cm nuo akių, o dažniausiai žiūrima ekrano sritis – apie 20° žemiau horizontalaus žvilgsnio. HN 32:2004 nustato minimalų 40 cm atstumą nuo ekrano iki akių. Nešiojamąjį kompiuterį naudojant kaip pagrindinį, rekomenduojama jį pakelti ir naudoti atskirą klaviatūrą bei pelę.
Ir pati geriausia kėdė nepakeičia judėjimo. HN 32:2004 leidžia nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio ne ilgiau kaip valandą, po kurios skiriama 5–10 min. pertrauka. Cochrane apžvalgoje (Shrestha ir kt., 2018) vertintos ir trumpos, dažnos pertraukos kaip viena iš sėdėjimo darbo vietoje mažinimo priemonių.
Dėl to interjero dizaino studijos, tarp jų RE-FORMA, ergonomiką sprendžia dar projektavimo etape: darbo vietų ir praėjimų išdėstymas planuojamas kartu su erdve, o ne vien renkantis baldus. Kai kūno padėtis sutvarkyta, ateina eilė aplinkai.
Kokios darbo kambario interjero idėjos ir stiliai padeda susikaupti?
Susikaupti gali padėti ramūs, neperkrauti interjerai su neutralia baze, natūraliomis medžiagomis ir sluoksniuotu apšvietimu. Praktikoje galima išskirti tris kryptis: minimalizmą, skandinavišką ir biofilinį dizainą.
Minimalizmą rinkitės, kai plotas mažas, o aplinkui daug vaizdinio triukšmo: lygūs paviršiai, uždaras laikymas ir stalas be perteklinio dekoro gali mažinti dėmesio blaškymą. Skandinaviškas stilius su šviesia mediena, balta baze ir tekstile tinka šiauriniams butams, nes šviesūs paviršiai atspindi dienos šviesą.
Biofilinis dizainas įtraukia augalus, medį ir akmenį. Remiantis Ekseterio universiteto tyrėjų atliktu lauko tyrimu, augalais papildytame biure produktyvumas padidėjo 15 %, taip pat pagerėjo darbuotojų susikaupimas ir suvokiama oro kokybė.
Spalvinę bazę gali sudaryti balta, šviesiai pilka, smėlio ir šviesios medienos tonai, o akcentu gali tapti vienas ramus tonas – žalias arba mėlynas. Ryškios, kontrastingos sienos priešais monitorių gali varginti akis: žvilgsnis prisitaiko prie skirtingo ekrano ir fono ryškumo. Praktinių derinių rasite tekste apie spalvų derinimą interjere.
Apšvietimas dirba trimis sluoksniais. Natūrali šviesa krinta iš šono, ne už nugaros ir ne tiesiai priešais. Rašymo ir duomenų tvarkymo darbo vietoms pagal HN 98:2014 numatyta 500 lx apšvieta. Reguliuojama stalinė lempa statoma priešingoje rašančiajai rankai pusėje, kad ranka nemestų šešėlio. Be to, HN 32:2004 reikalauja languose turėti žaliuzes ar kitas reguliuojamas uždangas šviesos srautui mažinti.
Tvarka taip pat yra interjero dalis. Uždaros spintelės vietoj atvirų lentynų priešais akis, kabelių kanalai ir monitoriaus laikiklis padeda palikti stalviršį tuščią, todėl mažėja vizualinis blaškymas.
Kaip darbo erdvės interjeras veikia produktyvumą ir motyvaciją?
Interjeras produktyvumą gali veikti per keturis veiksnius, kuriuos galima įvertinti projektuojant: šviesą, orą, garsą ir judėjimo galimybę.
Šviesa gali turėti įtakos miegui. Boubekri ir kt. (Journal of Clinical Sleep Medicine, 2014) tyrime darbuotojai su langais darbo vietoje gavo 173 % daugiau baltos šviesos darbo valandomis ir miegojo vidutiniškai 46 min. ilgiau. Todėl darbo vietas verta planuoti arčiau langų, o spintas ir sandėliavimo zonas – prie aklinų sienų.
Oro kokybė gali veikti mąstymą. Allen ir kt. (Environmental Health Perspectives, 2016) fiksavo 15 % prastesnius kognityvinių funkcijų rezultatus esant apie 945 ppm CO₂ ir 50 % prastesnius esant apie 1 400 ppm, palyginti su maždaug 550 ppm. HN 69:2003 sėdimam darbui šaltuoju laikotarpiu numato 22–24 °C ir 40–60 % santykinę oro drėgmę. Sprendimas: vėdinimas, mažai LOJ turinčios apdailos medžiagos, augalai.
Garsą gali sugerti minkšti paviršiai: kilimas, užuolaidos, akustinės plokštės, minkšti baldai. Bernstein ir Turban (2018) nustatė, kad atviro plano biure tiesioginis bendravimas sumažėjo apie 70 %, todėl biure verta numatyti ir tylias zonas, ir susitikimų erdves. Namuose tą funkciją atlieka darbo vietos atskyrimas nuo buities triukšmo.
Judėjimas: toje pačioje Cochrane apžvalgoje sėdimi-stovimi stalai per pirmus 3 mėnesius sėdėjimą sumažino apie 100 min. per darbo dieną, tačiau ilgainiui poveikis silpnėjo. Stalo neužtenka, reikia įpročio ir maršrutų, pavyzdžiui, spausdintuvo ar virdulio toliau nuo stalo.
Biure šie veiksniai derinami projektuojant: numatomas darbo vietų skaičius, pasitarimų ir priėmimo zonos, atskiros darbo, poilsio ir žaidimų zonos, įmonės identiteto elementai. Taip RE-FORMA projektavo AB „Swedbank“ centrinę būstinę ir verslo centrų B66, LINK bei WINGS biurų erdves Vilniuje; pavyzdžiai pateikiami biurų interjero galerijoje ir bankų interjero galerijoje.
Ar visa tai galima patikrinti per penkias minutes? Galima, kontroliniu sąrašu:
- stalas arti lango;
- monitorius bent 40 cm atstumu, viršus akių lygyje arba kiek žemiau;
- 500 lx apšvieta darbo vietoje;
- reguliuojama kėdė su juosmens atrama;
- laidai paslėpti;
- augalas ar natūrali medžiaga;
- pertrauka kas valandą.
Patogios darbo erdvės interjeras: DUK
Kaip įsirengti patogią darbo erdvę mažame bute be atskiro kambario?
Rinkitės svetainės nišą ar palangės zoną prie lango, atskirkite ją atvira lentyna, širma ar užuolaida ir statykite kompaktišką arba sulankstomą stalą su sieniniu laikymu.
Miegamasis gali būti paskutinis pasirinkimas, nes darbo vieta šalia lovos gali silpninti ribą tarp darbo ir poilsio. Darbo zona po darbo turėtų „užsidaryti“: sulankstytas stalas ar uždaryta spintelė aiškiai skiria darbą nuo poilsio.
Kokiame aukštyje turi būti darbo stalas, kėdė ir monitorius?
Kėdę nustatykite taip, kad pėdos visu padu remtųsi į grindis, o keliai būtų sulenkti maždaug 90° kampu. Stalviršis turi būti alkūnių lygyje, kad pečiai liktų atpalaiduoti.
Monitoriaus viršutinė ekrano dalis turi būti akių lygyje arba kiek žemiau, o atstumas nuo akių iki ekrano – ne mažesnis kaip 40 cm pagal HN 32:2004. Kadangi ūgis skiriasi, reguliuojamo aukščio stalas, monitoriaus laikiklis ar nešiojamojo kompiuterio stovas leidžia šias vertes pritaikyti individualiai.
Kokios spalvos ir apšvietimas darbo erdvės interjere padeda susikaupti?
Susikaupti gali padėti neutrali bazė (balta, šviesiai pilka, smėlio, šviesios medienos tonai) su vienu ramiu žalios ar mėlynos spalvos akcentu ir be vizualinio triukšmo priešais akis.
Apšvietimą sudėkite sluoksniais: dienos šviesa iš šono, apie 500 lx apšvieta darbo vietoje (HN 98:2014) ir reguliuojama stalinė lempa iš priešingos rašančiajai rankai pusės, kad ranka nemestų šešėlio ant popieriaus ar klaviatūros.
Patogi darbo erdvė gimsta ne tik renkantis baldus, bet ir projektavimo etape, kai darbo vietų išdėstymas, praėjimai, natūrali šviesa ir vėdinimas numatomi kartu su patalpos funkcija. Būtent taip dirba RE-FORMA, kurios daugiau nei 15 metų patirtis apima ir biurų, ir gyvenamųjų erdvių interjerus: nuo AB „Swedbank“ centrinės būstinės iki butų ir namų, kuriuose darbo kampas turi derėti su kasdieniu gyvenimu.
Jei planuojate naują biurą, esamų patalpų rekonstrukciją ar norite, kad namų darbo vieta atitiktų ergonomikos ir apšvietimo reikalavimus, o ne tik atrodytų gražiai, pradėkite nuo pokalbio su dizaineriu. Susisiekti galite per studijos kontaktus, o sprendimas bus kuriamas pagal jūsų erdvę ir darbo pobūdį, ne pagal šabloną.